2015 Birželio 8 dienos pamastymai:
Per ne pilną parą Druskininkų mieste buvo surinkta 500 parašų dėl mašalų naikinimo. Gaila, kad sužinojome per vėlai. Būtume ir savo tris parašus pridėję. Manau, kaip pilnateisiai asmenys turi dalyvauti ir gyvūnai. Aidas tikrai sugebėtų pasirašyti!!! Etiketo žinovai skelbia, kad įprotis pirma praleisti damą, kilęs dar pirmykščiais laikais, kai vyras pirma savęs praleisdavo moterį iš olos. Pokštininkai teigia priešingai – tai įprotis susijęs su patikrinimu ar netupi koks lokys ar dinozauras šalia įėjimo…. Nežinau kaip ten buvo priešistoriniais laikais, bet Balaitės Respublikoje tvarka tokia:
Pirma – išleidžiamas Aidas. Jo kailis žymiai storesnis ir jis visas plaukuotas – mašalai iš karto nutupia ant šuns. Tada išgrūdamas Algiukas. Jis ir didesnis ir taip pat apžėlęs. Be to jam visada karšta, tad logiška dar ir prakaituotas. Tada jau einu aš. Man tenka tik tie mašalai, kuriems neužteko pirmų dviejų;
Antra – kieme svarbiausia nestovėti vietoje, geriausia judėti „sprinto“ žingsneliu;
Trečia – patartina į kiemą eiti, kai pakyla vėjas arba lyja – tie paršai neatsilaiko;
Ketvirta – blogai tuo, kad skubant namo, į vidų patenka ir šitie. Didžiausias transportuotojas – Aidas;
Penkta – namo viduje beveik nekanda;
Šešta – dar kartą prisimenu, kad uodai vieni iš švelniausių sutvėrimų. Žinoma, iki mašalų sezono pabaigos ir dar , lauke užtrukus ilgiau kaip 10 min. galima pajusti nerealų malonumą išsitrynus kūną švitriniu popieriumi. Gaila, kad tik kartą.
Trumpas lyrinis nukrypimas.
Kiekvieną kartą važiuojant į sodybą, susiplanuoji begalinį sąrašą darbų. Pakeliui pakoreguoji, t.y sumažini maždaug per pusę. Jau atvažiavus – jis sumažėja dar trečdaliu. Atidarius duris, ar pasidairius aplinkui – planas keičiasi. Na beveik. Jau įstatyti du langai, bet dar neapkamšyti. Gerai, kad nusprendėme grindis šlifuoti po langų įdėjimo – o juk sudėjus grindines lentas viską iššveičiau ir išploviau. Dabar net grindų nesimato….. O dar liko aštuoni….. Ir apvadai dar neužsakyti. Šį kartą kamaros – miegamojo netvarkiau. Va tik reikės atsiradusius plyšius užkamšyti. Kaimynas avių dar nekirpo, žadėjo porą maišų vilnos duoti.
Vis norisi grįžti prie kraujasiurbių temos. Po šalnos tikėjausi jų nebus. Anaiptol – nušalo bulvės, jurginai, tačiau šitų atrodo tik padaugėjo….O vis tik vakarai ir naktys vėsokos. Kažin kokia ta vasara bus. Kaimynai jau grybauja- raudonikiukai, baravykiukai. Turėtų būti daug bruknių – šakelės net svyra nuo žiedų. Bet vis tiek šalta. Algis su Aidu neleidžia kurti židinio – jiems karšta. Man belieka šilčiau apsirengti.
Algiukas laimingas – pagavo 2 lydžius. Vienas 2 kg, kitas „kūdesnis“ – tik 1 kg. Kalbinu „persikvalifikuoti“ ant ešerių – labai jau jie skanūs.
O darbų sąrašas visai netrumpėja… Ir vis tik, kaip gera vakare vos pavilkti kojas ir kristi į lovą. Taip saldu…